FESTIVAL DELLA CANZONE ARBERESHE   Comune di San Demetrio Corone (CS)

| Index | Amministrazione Comunale | Associazione Culturale Festival della Canzone Arbėreshe | Comitato Organizzatore | Direzione Artistica | Spazio Artisti | Il Festival nella Storia | Albo d' oro | Ultima Edizione | Regolamento | News | Rassegna Stampa | Archivio | Arbitalia | Arberia.it | San Demetrio Corone |

FestivalArbėresh

RASSEGNA STAMPA 2001

20° FESTIVAL DELLA CANZONE ARBERESHE

NĖ SHĖN MITĖR KORONE, NĖ KALABRI, PĖRFUNDOI FESTIVALI MADHĖSHTOR - I NJĖZETI - I KĖNGĖS ARBĖRESHE
 
GRUPI I SHKĖLQYESHĖM «VUXHET ARBĖRESHE», ME KĖNGĖN «DONJA SE KJO KĖNGĖ...» FITUES I FESTIVALIT
 
bullet
Autor tė tekstit tė kėngės fituese janė: Adriana Ponte, Vicky Macrģ e Gina Rotondaro, kurse autor i muzikės - Aleksandėr Paloli.
bullet
Ēmimi i dytė i takoi kantautorit gjashtėmbėdhjetėvjeēar, shqiptarit - Egert Pano, pėr kėngėn «Jam kėtu», kurse kėnga e Cristiano Iacovelli-t «Ndėn njė qilli me yllės» interpretuar nga «Ēifti Arbėresh» u nderua me ēmimin e tretė.
bullet
Festivali madhėshtor dhe interpretimi mjeshtėror i kėngėve tė bukura kėnaqi publikun spektakular qė mbase kishte kaluar dhjetėmijėshin.
bullet
Me plot emocione, nė Shėn Mitėr kishin mbėrritur mijėra arbėreshė, nga tė gjitha vendbanimet arbėrore.
bullet
Festivalin e kanė pėrcjellur edhe shumė shqiptarė - pjesėtarė tė Mėrgatės sė Re dhe shumė italianė tė vendbanimeve pėrreth.
bullet
Ishte i pranishėm edhe delegacioni i Lidhjes Shqiptare nė Itali, qė pėrshėndeti publikisht Festivalin, nė emėr tė Lidhjes Shqiptare nė Botė.
bullet
U hodh ideja pėr organizimin e shfaqjeve tė Festivalit tė Kėngės Arbėreshe nė Kosovė.
bullet
Organizatorėt e Festivalit falėnderuan publikisht Radiotelevizionin e Kosovės dhe Gazetėn Kombėtare «Bota Sot», pėr pėrkushtimin e vėmendjes pėr tė mbėrriturat madhėshtore tė Mrekullisė Arbėreshe.
I dėrguari i posaēėm: ENGJĖLL KOLIQI
 
Shėn Mitėr Korone - Kalabri, 20 gusht 2001 (Bota Sot - QIKSH Albeuropa)
      Festivali i XX-tė i Kėngės Arbėreshe, u realizua mbrėmė nė mėnyrė shumė madhėshtore dhe tė mrekullueshme, nė Shėn Mitėr Korone (Rrethi i Kozencės - Kalabri). Spektakli i mrekullueshėm qė filloi rreth orės 21 e qė zgjati deri nė orėt e pasmesnatės, kėnaqi plotėsisht mijėra arbėreshė (fėmijė, pleq e tė rinj, burra e gra) tė ardhur kėtu nga tė gjitha vendbanimet arbėrore - nga mbarė Arbėria). Bashkė me vėllezėrit arbėreshė gėzuan (kėnduan e vallėzuan) edhe dhjetėra shqiptarė, tė ardhur nga vise tė ndryshme tė Italisė. Ishin tė shumtė edhe arbėreshėt tė cilėt jetojnė e punojnė nėpėr krahina tė ndryshme tė Italisė, por edhe nė vende tė ndryshme t Europės e mė gjėrė, qė kėto ditė kishin marrė pushimet e merituara verore dhwe kishin ardhur kėtu, pėr t'u kėnaqur me farefisin e tyre arbėror dhe me shumė manifestime kulturore arbėrore tė traditės sonė tė lavdishme. Shumė nga ata pushimet i lidguin gjithnjė me Festivalin e Kėngės Arbėreshe.
                Pėrveē jurisė profesionale-teknike tė Festivalit, ishte edhe Juria Popullore, e pėrbėrė nga dhjetėra personalitete arbėreshe - tė jetės shoqėrore, arsimore, fetare, kulturore, artistike... - tė ardhur nga tė gjitha vendbanimet e Arbėrisė. Kėtė vit Juria nuk e kishte lehtė, sepse tė gjitha kėngėt ishin zgjedhur me njė pėrkushtueshmėri tė lartė profesionale-artistike dhe janė kėndaur aq bukur, saqė ishte vėshtirė tė thuhet se kjo kėngė nuk meriton tė shpėrblehet, apo kjo tjetra ishte shumė mė e mirė se kjo. Megjithatė - ndėr kėngėt e mira, prapėseprapė u dasht tė zgjidhen ato mė tė mira, qė kėsar radhe u radhiten mė sa vijon:
    
 1. DONJA SE KJO KĖNGĖ...
         teksti: Adriana Ponte, Vicki Makrģ (Vicky Macrģ) dhe Gjina (Gina) Rotondaro
         muzika: Aleksandėr Paloli
         kėnduar nga Grupi  «VUXHET ARBĖRESHE»
 
     2. JAM KĖTU
         teksti e muzika: Egert Pano (gjashtėmbėdhjetė vjeē - i biri i Pirro Pano-s)
         kėnduar nga EGERT PANO
 
     3. NDĖN NJĖ QILLI ME YLLĖS
         teksti e muzika: Kristian Jakovelli (Cristiano Iacovelli)
         kėnduar nga Grupi «ĒIFTI ARBĖRESH»
 
     Me ēmimin e posaēėm tė kritikės sė themeluesit tė Festivalit - Zef D'Amiko (Giuseppe D'Amico) u nderua Fabricia (Fabrizia) Dragone, si autore e muzikės dhe interpretuese e kėngės: NJĖ KĖNG' E LIRĖ, me tekstin e autorit: Gjenar (Gennaro) Tavolaro
 
     Rreth orės 21, pasi ishin tubuar rreth dhjetėmijė dashamirės tė Kėngės Arbėreshe, tė ardhur nga tė gjitha katundet - anembanė Arbėrisė dhe shumė mėrgimtarė shqiptarė e miq italianė, Festivali i Kėngės Arbėreshe qė organizohet nėn patronatin e Administratės sė Komunės sė Shėn Mitrit, tė asaj tė Rrethit tė Kozencės dhe tė Administratės Krahinore tė Kalabrisė, u shpall i hapur dhe - pasi u bėnė paraqitjet e pėrgjithshme, pėrshėndetjet, pėrgėzimet e falėnderimet - pas vallėzimit tė parė (karakteristik e tipik nga Tradita Arbėreshe, filloi kėnga e parė - «Njė kėng' e lirė», me tekst tė Gjenar Tavolaro-s, e kishte aranzhuar dhe e interpretoi mrekullueshėm Fabricia Dragone, e cila edhe e fitoi ēmimin pėr kritikė D'Amiko. Secila kėngė dukej mė e mirė se tjetra dhe secili interpretim emociononte publikun e zjarrtė tej mase. Njė hijeshi tė mrekullueshme Festivalit i jepnin edhe vallėzimet e fėmijėve dhe tė tė rinjve, pėrgatitur nga Mimoza - mjeshtre shqiptare e vallėzimit. Ndėrhyrjet e mysafirėve nė mes tė kėngėve konkurruese nė garėn e Festivalit, freskonin kėtė shfaqje madhėshtore, qė mund tė quhet edhe spektakėl i mrekullueshėm. Sidomos tė qėlluara dhe tė mrekullueshme ishin ndėrhyrjet e drejtorit artistik tė Festivalit - Z. Zef Kakoca, i cili - herė kėndonte, herė lexonte telegrame urimi tė mbėrritura nga personalitete tė larta tė jetės shoqėrore-kulturore arbėreshe, herė intervistonte mysafirėt e Festivalit, herė... gjithnjė gjente njė diēka pėr ta emocionuar publikun madhėshtor, i cili meritonte spektakle tė mrekullueshme, siē ishte Festivali Jubilar - i njėzeti - i Kėngės Arbėreshe.
     Sidomos vlen tė theksohen emocionet shfrenuese, kur organizatorėt e Festivalit, nė emėr tė tė gjithė Arbėreshėve, falėnderuan Radiotelevizionin e Kosovės dhe Gazetėn e pėrditshme kombėtare «Bota Sot», pėr kontributin e tyre nė pasqyrimin e veprimtarive arbėreshe para opinionit kosovar dhe mbarėshqiptar, si dy media qė ndiqen nė mbarė botėn shqiptare - nė tė gjitha kontinentet. Emocione shfrenuese, me duartrokitje frenetike kanė shpėrthyer edhe me rastin e pėrshėndetjes sė Delegacionit tė Lidhjes Shqiptare nė Itali, mė sa vijon: "Motra Arbėreshe! Vėllezėr Arbėreshė! Ju jeni Mrekullia mė e madhe e Historisė dhe e Botės Arbėrore!!! Ju jeni mrekullia jonė kombėtare shumėshekullore!!! Mė lejoni qė tė ju pėrgėzoj pėr Festivalin e Mrekullueshėm tė Kėngės arbėreshe - nė emėr tė Lidhjes Shqiptare nė Botė e tė kryetarit Simon Kuzhnini, nė emėr tė LIdhjes Shqiptare nė Itali e tė koordinatores Vitore Stefa-Leka dhe nė emrin tonė - pėrfaqėsues nė kėtė Festė tė Madhe e tė Mrekullueshme Arbėrore - Nuhish Sallahi, Fadil Zeneli dhe unė - Engjėll Koliqi. Radiotelevizioni i Kosovės po pėrgatit njė skuadėr xhiruese pėr t'i dėrguar nė Arbėri, pėr pėrgatitjeve tė njė serie emisionesh mbi jetėn dhe veprimtarinė e pashterrshme dhe tė pavdekshme Arbėreshe. Edhe gazeta jonė kombėtare «Bota Sot» do tė botojė seri shkrimesh mbi jetėn dhe veprimtarinė e pavdekshme Arbėreshe. Ju falėnderoj edhe nė emrin e stafit drejtues tė kėtyre mediave - mė tė mėdhatė - tė Kosovės. Do tė bėjmė ēmos qė ky Festival i Kėngės Arbėreshe tė shfaqet edhe nė qytetet e katundet e Kosovės! (duartrokitje frenetike dhe ovacione tė gjata: Kosova-Kosova! E duam Kosovėn e Lirė dhe tė Pavarur! Arbėria-Kosova! Nė Kosovė e n'Arbėri - tė gjithė vėllezėr jemi - nji! etj). Artistė e kėngėtarė Arbėreshė mirupafshim nė Kosovė! Rrofshin Arbėreshėt dhe Arbėria! Rroftė Shqipėria dhe mbarė Shqiptaria! Zoti e bekoftė mbarė Tokėn Arbėrore dhe mbarė Shqiptarėt, kudo qė janė!!!".
     Kryetari i Bashkisė sė Shėn Mitrit - Sen. Ēezar Marini (Cesare Marini), drejtori artistik i Festivalit - Zef Kakoca, si dhe drejtues tė tjerė tė Festivalit e pėrgjithėsisht tė jetės kulturore-artistike arbėreshe, bashkė edhe me artistėt, e kanė pritur me shumė emocione propozimin e organizimit tė shfaqjeve tė kėtij Festivali, nėpėr qendrat e Kosovės.
     Sheshi i madh para Kolegjit tė Shėn Adrianit nė Shėn Mitėr, mbrėmė ishte shesh i tė gjithė shqiptarėve tė bashkuar. Brėnda, nė lokalet e Kolegjit, me rastin e Festivalit ishte hapur njė ekspozitė historike, ku veē fotografive dhe veprave tė personaliteteve tė mėdha tė Rilindjes Kombėtare, ishin ekzpozuar edhe veshjet kombėtare dhe mjetet tradicionale tė punės, duke filluar qė nga parmenda. Kėtu nė kėtė kolegj janė shkolluar dhe formuar shumė personalitete arbėreshe-shqiptare, pėrfshirė edhe tė Madhin Jeronim De Rada. Kėtu ėshtė shkolluar dhe formuar edhe heroi ynė Avni Rrustemi. Kėtu edhe sot rrjedh i nxehtė e i pashterrshėm Gjaku i Shprisht, qė mba nė jetė tė pėrhershme - deri nė amshim - Shpirtin e Arbėrit!!!